Karpininko kodeksas
1. Visada tobulink savo karpių žvejojimo įgūdžius
2. Stenkis siekti kokybės, o ne kiekybės
3. Su pagauta žuvimi elkis atsargiai
4. Laikykis tvarkos bei švaros žvejybos vietoje
5. Varžykis tik pats su savimi
6. Niekada nekenk ir netrukdyk kitiems žvejams
7. Rūpinkis mus supančia gamta
8. Niekada neužimk kito žvejo puoselėjamos vietos
9. Paleisk sužvejotus karpius, o ypač sveriančius daugiau nei 10 kilogramų
10. Netriukšmauk savo bei kitų žvejų žvejybos vietoje
11. Laikykis mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų
12. Visada laikykis šio kodekso punktų. Siek, kad ir kiti karpininkai jo laikytųsi.
[11:00] Danelius Kazakiavicius: Karpis – pats stambiausias karpiniu šeimos atstovas, kuris gyvena Lietuvos vandenų telkiniuose. Artimi pagal dydi galėtų būti tik amūrai, plačiakakčiai, bizonžuvės. Šios žuvys buvo introdukuotos kai kuriuose krašto telkiniuose, tačiau tikslių duomenų apie jų aklimatizaciją, augimo tempus, natūralaus nersto galimybe nėra. Dėl lešų stygiaus nebuvo daromi išsamus tyrimai. Tad ir krašto ichtiologai nedaug ka gali pridurti. Visa prieinama medžiaga yra labiau hipotetinio pobūdžio, nors amūru ir plačiakakčiu, tiesa, labai retai.
Karpiai- šiluma mėgstančios žuvys, tai baikščios, atsargios žuvys, kurių nėra taip daug kaip kuojų ir ne kiekvienas ežeras dosnus šiu žuvų.
L aukiniai karpiai vadinami sazanais,jų mūsų krašto ežeruose labai mažai, o vyrauja ne grynaveisliai.Gausu hibridu su kultūrinėmis karpių veislėmis, šie atsparesni ligoms, nors auga lėčiau. Natūraliai neršia retai ir ne kiekviename vandens telkinyje, dažniausiai birželio mėnesį, bet vėsią vasara nerstas gali užtrukti iki liepos mėnesio arba visai neįvykti. Karpių augintojai naršina karpius dirbtinose neršyklose. Reprodukcijai yra specialiai atrenkami didžiausieji egzemplioriai, tuo siekiant gauti greitą palikuonių augimą.
Ar karpiai upėse neršia, tiksliai nežinoma. Užauga iki 1,5 m ilgio ir 45 kg svorio.Tai maksimalus šių žuvų dydis, tačiau mūsų krašto klimatas yra nepalankus karpiams užaugti tokio galijotiško dydžio, bet ir Lietuvos vandenyse karpiai gali užaugti iki įspūdingo dydžio. Šiandien jau sugaunama 15-18 kg galiūnų, bet tai ne riba. Šios žuvys gyvena apie 30 metu. Yra pakankamai itin tinkamu karpiams vietų ( Pietų Lietuvoje bei Aukštaitijoje), didelių tvenkinių.
Išskiriamos šios pagrindinės karpių veisles : 1) žvynuotieji (visas kūnas apaugęs žvynais); 2) veidrodiniai- su nedaug stambių blizgančių žvynų, augančių keliomis eilėmis arba padrikai; 3) plikieji – visai be žvynų. Bei dvi jų rūėys pagal kūno formą : 1) žemanugariai ir 2) aukštanugariai.
Karpių mėgstamos vietos panašios daugelyje vandens telkinių , tik reikia atsiminti, kad jos savaip būdingos sėsliose ir kitaip – giliuose ežeruose. Jų negalima tapatinti. Dirbtinuose vandens telkiniuose šių žuvų pilna visur, tačiau dėl riboto vandens skaidrumo pamatyti neimanoma. Galima jais grožetis tik saulėtą dieną vandens paviršiuje.
Lietuvoje karpiai pradėti auginti dar 16 a. Šiuo metu auginami keliu veisliu karpiai , kuriu gyvenimo būdas nesiskiria nuo sazanu. Karpiai gyvena sėsliai (iš tvenkinių į upes pasprukę karpiai laikomi pusiau praeivėmis žuvimis, nors ir nepastebėta, kad karpiai migruotu iš vienų upių i kitas, tai budinga tik žuvims, kurios ieško tinkamesniu gyvenimo sąlygų ) ežeruose, tvenkiniuose vandens talpyklose. Kai kuriose krašto upėse (pvz., Nemune, Neryje, Ventoje, Merkyje ir kt.) vietines populiacijos yra skirtingo dydžio.
Karpiai labiausiai mėgsta minkštą dugną dumblą, molį arba smėlį. Dažniausiai aptinkami ties ežero šlaitu nuolydžiais, kur dugnas pastebimai lėkštąja ir nėra dugno augmenijos. Nors karpiai nėra reiklus didesniam vandens kiekiui vandenyje, bet mieliau renkasi tokias vietas , ypač karsta ir sausringa vasaros diena. Todėl ežerų ar tvenkiniu ruožai, kur įteka upeliai, muša šaltiniai ar povandenines versmės, auga tik pavieniai vandens augalai. Patinka protakos tarp ežeru plačios, ilgos ir neužgėlusios vandens augalais , o gylis ne mažesnis kaip 1,5 m . Iš nuolat karpių lankomų vietų paminėtume įvairaus pobūdžio vandens telkinio
susiaurėjimus- sąsmaukas , įlankas, pusiasalius, erdves tarp salų ir kranto bei svaraus dugno ruožus aplink salas. Mėgsta karpiai ir vandens ruožus su kliuviniais , pvz., suvirtusiais į vandenį medžiais, po vandeniu atsidūrusiu išskirsto miško ar sodo ruožus. Tokiose vietose gylis gali būti visai nedidelis, vos 1-1,5 m, bet būtent ten galima tikėtis pamatyti didelių karpių.
Anksti ryte ir vakare karpiai maisto ieško ir tarp negausiu vandens augalu, pavienių nendrių, vandens viksvų ar visai šalia priekrantės meldų juostos , bet tik tuose ruožuose, kur dugnas nenuklotas povandeniniu augalu kilimu. Pagaliau karpiai gali maitintis ir seklumose, ir prie dugno, ir vandens paviršiuje. Jeigu turėsim omenyje mezotrofinio tipo ežerą, giliau kaip 5-6 metrai karpiu ieškoti neverta. Dienos metu perspektyvus gylis – 2-5 m, naktį, austant ir prieš saulėlydį karpių aptiksime ir 1,5 -2 m gylyje. Sekliuose ežeruose bei tvenkiniuose karpių reketu ieškoti ne būtinai giliausiuose vietose, bet toliau nuo kranto.
Pirmiausia jau nuo kranto galima pastebėti vandens paviršiuje dūkstančius karpius arba bent jau didelius, plačiai pasklindančius ratilus. Ieškokite drumsto vandens lopinėlių bei stambiu, padrikai iškylančių vandens burbulų, tai atskiras ženklas, kad karpiai maitinasi rausdami dugną.
Panašus požymiai pastebimi ir maitinantis karšiams, bet juos nesunku atskirti, karšius išduoda ilgesne, i viena puse ištįsusi drumsto vandens dėme ir nedideliu oro burbuliuku vėrinys, tįstantis ta pačia kryptimi kaip ir vandens dėmė. Nerdami, skaidriame vandenyje pamatę stipriai sudrumstą vandens ruožą galite tikėtis karpių. Vasarą karpiai labai baikštūs ir sunkiai prisileidžia. Jie aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Artėjant žiemai, Kauno mariose karpiai turi savo pamėgtas vietas. Jas atradę kiek vieną nėrimą rasite šias žuvis. Mūsų žinomose Kauno marių vietose randame didžiųjų