Ešerys
Šeima. Ešerinės (Percidae)
Lotyniškai – Perca fluviatilis
Angliškai – perch
Rusiškai – okun
Latviškai – asaris
Kūnas aukštas, kuprotas, nugara tamsiai žalia, šonai žalsvai gelsvi, dryžuoti tamsiai žaliais dryžiais. Akys didelės. Nugaros pelekas aukštas, dygliuotas, su juoda dėme užpakalinėje dalyje, antras nugarinis pelekas nedygliuotas. Lūpos plonos, žiotys plačios su daug smulkių dantukų, galva didelė. Pilvas gelsvai baltas. Krūtinės pelekai gelsvi, pilvo, analinis bei uodegos – raudoni. Žvynai smulkųs, dantytais pakraščiais, gyliai įaugę į odą.
Užauga iki 50 cm ilgio ir 3 kg svorio. Dažniausiai sugaunami 15 – 20 cm ilgio ir 70 – 500 g svorio. Neršia balandžio-gegužės mėn., kai vanduo dar šaltas (+7-8°C).
Ešeriai paplitę Eurazijos gėluosiuose vandenyse nuo Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos (išskyrus Škotiją) iki Baltosios jūros, rytuose - iki Kolymos. Jų nėra Norvegijos šiaurėje, Italijoje, Kryme, Mažojoje Azijoje. Dažniausiai gyvena stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse, sutinkami apysūriuose vandens baseinuose. Lietuvoje ešeriai labai dažni, gyvena net rūgščiuose aukštapelkių ežerėliuose, retesni srauniose upėse. Gyvena būriais, stambūs - pavieniui.
Manoma, kad egzistuoja kelios ešerių rūšys: stambesni giluminiai, mažesnis šviesesni gyvenantys priekrantėje. E. D. Le Cren po nuoseklių tyrimų nustatė, kad didieji ešeriai – tai tie patys ešeriai, kurių tūkstančiai šmirinėja pakrantėse. Tarp 1 – 8 ešerio gyvenimo metų ešerys, kuris pirmą kartą praryja savo gentainį pradeda labai greitai augti, jau medžiodamas žuveles, o ne kirminus ir lervas ar planktoną. Nuo tos dienos jie auga labai greitai apie 4 metus, paskui augimo tempas mažėja ir pasiekę 40 cm toliau auga lėtai. Didieji ešeriai – kanibalai – užauga per 13 metų, o jų bendraamžiai “vegetarai” teužauga iki 18 cm.
Didieji ešeriai, vadinami klumpiniais ar tiesiog kupriais. Tokiais laikomi 0,5 kg ir daugiau sveriantys dryžuotieji, Daugelyje saliu buvo atliekami ilgalaikiai moksliniai tyrimai,norėta išsiaiškinti, kodėl didžiųjų eterių yra palyginti nedaug, nors siu žuvų populiacijos yra labai gausios. Tyrimu rezultatai yra labai panašus, bet bendros nuomones nėra, iškeltos tik šios priežasties prielaidos.
Įdomi bendros vokiečiu ir lenku ichtiologu grupes atliktu darbu išvada. Pagal ja taikant modernius monitoringo būdus pavyko nustatyti gana tikslų didžiųjų ešerių populiacijos dydžio skirtingo tipo ir dydžio vandens telkiniuose procentą. Nei viename iš Lenkijoje bei Vokietijoje tirtu 32 vandens telkini7, ešerių, kurie svėre 1kg ir daugiau , skaičius nebuvo didesnis kaip 10% pagal visos populiacijos dydi,nors kai kuriuose vandens telkiniuose ešeriai sudaro iki 41% nuo visu žuvų rusiu skaičiaus. Kiek konkretesni duomenys yra tokie : didžiosiose upėse 7,3% , mažesnėse – 4,1% , eutrofinio tipo ežeruose -3,8 % , mezotropinio tipo ežeruose 7,2 % , o daugiausiai ešeriu rasta dideliuose pratakiuose tvenkiniuose arba hidrotechninio pobūdžio užtvankose, suręstose ant dideliu upių 8,6%.
Vandens telkiniuose , kur ešeriai yra viena iš didžiausių žuvų rūšių, arba ten vyrauja rūšis, stambių kuprių yra vos 2,8%. Ten, kur eterių populiacija yra iki 30% pagal bendra žuvų gausą, kuprių yra daugiau – apie 3,5 – 3,8 %
Daugiau stambiu ešerių yra vandens telkiniuose , kur gausu smulkių žuvų rūšių, pvz., dygliu saulažuvių, sroviniu aukšlių, rainiu, gružliu, kur bent puse iš visų žuvų rūšių sudaro vislios, bet lėtai augančios karpines žuvys.
Didieji ešeriai išrankesni, atsargesni, juos sunkiau pagauti. Didieji ešeriai ieškodami maisto nuolat juda ir nesibūriuoja, dažniau medžioja pavieniui. Tik vandeniui atvėsus vienoje vietoje jų būna po keletą. Mažesnieji ešeriai mėgsta būriuotis, plaukioja ir maitinasi dideliais būriais. Pavakariais mažesni ešeriai išplaukia į pakrantės seklumas medžioti mailiaus, čia prisistato ir stambieji kupriai.
Ešeriai mėgsta sukinėtis prie dugno kliuvinių, akmenų, kelmų, į vandenį suvirtusių medžių. Mažesnieji dažniausiai pagaunami ties povandeniniais kalniukais, sėkliais, įlankėlėse.
Greičiausiai ešeriai auga vasarą. Ežeruose, kuriuose gausu mažų ir vidutinių ešeriukų didelė tikimybė pagauti ir didžiausius ešerius. Ešeriai labai ėdrūs ir griebia viską, kas juda. Ešeriai labai smalsūs ir greitai reaguoja į triukšmą arba sudrumstą vandenį, juos traukia viskas, kas nematyta.
Visuose be išimties vandens telkiniuose pastebėtas toks dėsningumas : kuo juose daugiau stambesniu plėšriųjų žuvų, pvz., lydekų, starkių, samų, vėgelių, tuo juose daugiau ir ešerių. Ši veiksnį ichtiologai vadina vienu svarbiausiu , nes lydekų , starkių bei kitu didelių plėšriųjų žuvų maistą sudaro būtent priekrančių ešeriukai, žiemos metu – net apie 50%. Tačiau ten kur itin gausu ešerių, sąlygos aklimatizuoti lydekas, starkius ar kitas plėšrūnes ne visada palankios, kai kuriuose šalyse ešerių populiacijos praretinamos dirbtinai, išgaudomos dalis žuvų tinklais. Šitokia ešerių populiacijos reguliavimo praktika ne tiek neetiška , kiek mažai efektyvi, nes net ir stipriai praretinta populiacija atsikuria per 8-10 metų.
Kai kuriu šalių ichtiologu nuomone , tam tikri vandens telkiniai yra tiesiog pasmerkti būti ešeriniai, nes jokios priemones nepakeis rezultatų. Vienintelis būdas , kaip pakelti vieno kurio vandens telkinio kultūrinę vertę , yra išnuodyti visas jame gyvenančias mažavertes žuvis ir po kurio laiko įveisti kitų rūšių žuvų, kurioms sąlygos augti yra tinkamos.
Vandens telkiniuose kur ešerių populiacija didėja nekontroliuojama (mažai yra arba visai nėra plėšriųjų žuvų) , šios žuvys ilgainiui tampa vyraujančia rūšimi , ima stingti maisto, ešeriai auga labai lėtai. Dėl to susidaro nykštukinių ešerių populiacija. Bet tai svarbu dar ir todėl, kad sudaroma prielaida ešerių kanibalizmui. Koks ešerių populiacijos procentas ima doroti mažesnius gentainius , nežinia, bet mokslininkai tikina , kad apie 70% ešerių yra pateles. Ešerių, gyvenančių palankiomis nepalakiomis sąlygomis ,ilgio ir svorio skirtumai labai ryškūs. Pvz.,8-10 metu ešeriai gyvenantys nepalankiomis sąlygomis užauga vos iki 150- 200
g svorio , o tokio pat amžiaus jų gentainiai, kurie gyvena labai palankiomis sąlygomis, sveria 600-800 g ir net daugiau.Kaip ir svetur, Lietuvoje ešerių augimo tempai skiriasi vos ne kiekviename vandens telkinyje.
Ešerys - dieninė žuvis , aktyviai maitinasi nuo aušros iki pavakarių, su pertraukomis , kurios sietinos su vandens temperatūra - +15-18 temp. Ešerys maitinasi : mailiumi, ant dugno esamom kirmėlytėm, bei vabzdžiu lervom, nekreipdama dėmesio į greta plaukiojančias mažas žuveles. Maitinasi ešeriai įvairiuose vandens sluoksniuose , bet dažniausia prie dugno ir kiek aukščiau jo, į vandens paviršių juos suvadina tik zujantys saulažuvių pulkai, kuriuos jie puola visu buriu. Baigę medžioklę , ešeriai niekur nesitraukia, ilsisi ir maistą virškina ten, kur baigė medžioklę. Reiškinys , kai ešeriai medžioja būriais, galima nustatyti ir ruožą, kur ji baigės. Jeigu ji vyko vakare, tai anksti ryte toje pat vietoje visad galite pamatyti dešimtis dryžuotuojų….
Ešerys - ne visai tipiškas plėšrūnas , jis netyko aukos pasaloje, nors dėvi itin tam tinkama rūbą , dažnai aptinkamas būtent šalia tinkamose pasalai vietose – tarp augalu , siekstų , riedulių…
Žiemą ešerių taip pat galima sutikti visur – tiek priekrantės zonoje, tiek gelmėse.
Lietuvos vandenyse sutinkami dažnai. Nebaikštūs, narą prisileidžia visiškai arti. Daugiausiai paplitę maži ešeriukai. Teko sutikti apie 2 kg. egzempliorius. Didieji ešeriai būna dideliuose gyliuose ir į nedidelį gylį išeina vasaros pabaigoje. Mėgsta vietas, kuriose yra paskendę objektai, rąstai . lentos ar padangos. Naktį miega ir leidžiasi paliečiami.