Starkis
Šeima - Ešerinės (Percidae)
Lotyniškai - Lucioperca lucioperca
Rusiškai - Sudak
Didžiausia Lietuvos vidaus vandenyse gyvenanti ešeržuvių būriui priskiriama žuvis (artimesnis gentainis- ešerys, tolimesnis- pūgžlys ). Iš išvaizdos kiek primena stipriai į ilgį ištįsusį ešerį, bet tai tik tariamas panašumas. Šios žuvys iš esmės skiriasi ne tik iš išvaizdos, bet ir pagal gyvenimo būdą.
Starkis- plėšri žuvis. Kūnas- verpstės formos, ilgas, galva smaili. Nugara žalsvai pilka, šonai gelsvai platininiai, padabinti 8-12 dryžių, nuo nugaros tįstančiu papilves link. Pilvas baltas, akys gana dideles, šviesios. Žvynai vidutinio didumo, kieti. Žiaunos vidutinės, su daug smulkių dantų, žiaunų priekyje yra dvi poros didesnių lyg šuns iltinių dantų. Pelękai pilkšvi, nugariniai - du, su tamsiomis dėmelėmis. Plaukdami starkiai pašiaušia viršutinį peleką, tarytum visuomet pasiruošę pulti. Tarytum suprasdama savo grožį , narui žuvis demonstruoja savo vieną, tai kitą šoną. Nakties metu po vandeniu, savo atšvaitu nuo apšvietimo lengvai pastebima žuvis .
Starkiai - sėslios, rečiau pusiau praeivės žuvys, gyvena didžiosiose krašto upėse, ežeruose, tvenkiniuose, sugaunami Baltijos jūros priekrantėje. Lytiškai subręsta 2-4 gyvenimo metais, neršia Gegužės mėnesį vandens telkinių pakraščiuose ant žvirgždėto grunto, kartais ir ant pernyksiu žolių likučių. Užaugę iki 8-10cm ilgio tampa plėšrūs, suaugę maitinasi žuvimis, varlėmis bei smulkesniais gyvūnais, buožgalviais, vingiliais, sliekais.
Starkiai - reiklūs didesniam, vandenyje ištirpusio deguonies kiekiui, todėl visų tipų vandens telkiniuose jie aptinkami tose vietose, kur dugnas kietas ( akmenuotas, žvirgždėtas ar bent smėlėtas), vengia dumblėtų dugno ruožų. Upėse laikosi pagrindinėse ir ramesnėse srovių sandūrose, beveik visada ties vagos šlaitais, tačiau retkarčiais sutinkami ir srauniose vietose. Ežeruose ir tvankiniuose aptinkami tuose ruožuose, kur dugnas išvagotas įdubių. Kauno mariose laikosi šlaituose, tačiau artėjant pirmiesiams šalčiams pasitraukia į gilesnes vietas. Tokiu metu dažniausiai sutinkami vagoje, dideliuose dažnai vienodo dydžio gentainių būriuose.
Upėse gyvenančiu starkių aktyvumo ciklas ilgesnis negu jų gentainių, gyvenančių ežeruose. Gyvendami srovėse, jie suvartoja daugiau energijos, o ja atgauti gali tik aktyviai maitindamiesi, tuo tarpu, kai stovinčio vandens žuvys, dėl mažo judėjimo suvartoja mažiau energijos.
Aktyviausi starkiai esti nuo saulėlydžio iki aušros, pats medžiokles įkarštis būna saulei vos nusileidus ir trunka 1-2 val. Tai sietina su daugelio žuvų rušių patiriamu blogu matomumu pasikeitus natūraliam apšvietimui (žuvų adaptacija trunka 30-50 min.) Jos kuri laika mato labai blogai, o starkiai tuo išradingai naudojasi. Naktį (nuo 1.00 iki 3.00val.) starkiu aktyvumas kiek sumažėja , bet prieš auštant
pasikartoja aktyvios medžiokles protrūkis. Kaip ir vakare, tai siejama su natūralaus apšvietimo pasikeitimu, tik dažniausiai jis būna trumpesnis – nuo 30min. iki 1val. Minėtu laiku starkiai medžioja priekrantes zonoje.
Ten atplaukia ir didieji. Juos vilioja seklumose susikaupę mailiaus būriai. Išaušus starkiai pasitraukia i gilesnes vietas, toliau nuo kranto. Nėra pagrindo teigti, kad gelmėse tūnantys starkiai neaktyvūs ir nesimaitina. Visai tikėtina, kad daliai starkių medžiokle buvo nesėkminga. Pagaliau dienos metu starkiai žuvį sugriebti gali ir ne del alkio. Ne paslaptis, kad starkiai labai nepakantus viskam, kas zuja aplink jų pasirinktą buveinę,
Užauga starkiai iki 135 cm ilgio ir arti 20 kg svorio. Ar šie ichtiologu pateikiami duomenys yra realūs ar hipotetiniai spręsti sunku, nes įvairus šaltiniai pateikia panašius, bet vis dėl to skirtingus duomenis. Žinoma, kad įvairios šalys ir net atskiros organizacijos, kai pripažįstamas vienas ar kitas rekordas, vadovaujasi skirtingomis nuostatomis, tačiau tai nekliudo ir vieniems, ir kitiems teigti, kad būtent jų užregistruotas pasaulio rekordas yra tiksliausias. Štai IGFA (International Game Fishing Association) teigia, kad pasaulio rekordas yra šioje tarptautinėje organizacijoje užregistruotas 11,4 kg svorio starkis.
Europos meškeriotoju aljansas (EAA – European Anglers Alliance) ta pati teigia apie 11,3kg svorio starkį. Skirtumas nedidelis, bet kalbant apie oficialiai pripažįstamus rekordus tai kelia nuostaba. Tuo tarpu atskiru šalių oficialūs rekordai kiek didesni,pvz: lenkų- 15,6kg, suomių- 16,5kg.
Rusijoje sugautas starkis svėrė net 26 kg ir buvo 145 cm ilgio. Kita vertus, anglų ichtiologai nurodo 12 kg maksimalią starkių augimo ribą bei nurodo, kad tik atskiri individai gali užaugti iki 16-18 kg svorio. Taigi išvada labai paprasta, užaugti iki 20 kg svorio starkiai galbūt ir gali. Anot knygos „Plėšriųjų žuvų gaudymas“ autoriaus Ričardo Adamonio, oficialus Lietuvos rekordas- 8,45 kg. Tai didelis, bet tikrai ne didžiausias mūsų vandenyse sugautas starkis.
Atskiruose vandens telkiniuose (pvz.,Kauno mariose, Nemune bei kai kuriuose ežeruose) tikrai yra gerokai didesnių starkių negu oficialus krašto rekordas .
Nardant Kauno Mariose aiškiai matomas starkių dydžio mažėjimas. Tai susiję su pražūtingai vykdoma versline žvejyba. Kauno Marių ištisi plotai apraizgyti tinklais, todėl žuviai išaugti iki įspudingo egzemplioriaus praktiškai nėra šansų.
Starkiai- dugnines žuvys, vengia ryškios dienos šviesos, bet jų regos organai prisitaikę matyti gelmėje bei drumstame vandenyje, tačiau šios žuvys prisitaiko gyventi ir skaidriose vandenyse, tik ten jų gyvenimo ir mitybos ciklas kiek kitoks negu įprastomis sąlygomis.Jeigu drumsto vandens telkiniuose žuvys aktyvios beveik visa para (išskyrus vidurdienį popiečio valandas), tai skaidriose vandenyse jos aktyvios tik naktį.
Čia matote, kokias spalvas geriausiai skiria starkiai šviesiuoju paros laiku iki 10 m gylyje. Turint omenyje, kad starkių tipiški gyvenami vandens telkiniai nėra skaidrūs, o 10 m gyli pasiekia vos 1-3 proc. iš viso šviesos srauto, krintančio ant vandens paviršiaus, galima teigti, kad šios žuvys labai akylos. Judanti objektą prie dugno starkiai įžvelgia vien menulio šviesoje (pilnaties metu),