Title.

Karšis

Šeima.         - Karpinės (Cyprinidae)

 

Lotyniškai     -Abramis brama

 

  Karšis originalios išvaizdos žuvis . Žuvies kūnas aukštas, kuprotas, plokščias iš šonų. Nugara tamsi, pilvas sidabriškas, su gelsvais pustoniais, šonai pilkšvai gelsvi, stambiu karšių – tamsiai bronziniai, primena nuo laiko apmusijusį auksinį padėklą.

Aukščiausioje nugaros vietoje – aukštas siauras trikampis pelekas, prie analinės angos – dar vienas ilgas neporinis, kiti siauri, poriniai, tamsiai pilki pelekai.  Žvynai stambus, ties galva kiek mažesni.  Tai vienas iš požymių, pagal kurį galima atskirti jauną karšį nuo plakio - pastarojo žvynai prie galvos didesni.  Pelekai juosvai pilki.  Žiotys pusiau apatines, burna vidutinio dydžio. Galva palyginti nedidelė, akys mažos. Lūpos mėsingos,  minkštos, imdamas maistą nuo dugno, jas sugeba ištiesti lyg dumples, šitaip įsiurbia mažuosius,  minkštame grunte gyvenančius gyvius, pvz., uodu truklių lervas. Tai labai paplitusi žuvis, gyvena būriais. Mėgsta vietas, kur krantai molingi, o tėkmė lėta. Gerai jaučiasi švariuose ežeruose.
 

Upiniai karšiai gelsvesni negu gyvenantys kai kuriuose ežeruose (Dviragyje, Beragėje, Svėdasų Alauše ir kituose), kur vyrauja pilkos spalvos. Beje, vietiniai meškeriotojai juos dėl tokio apdaro palšiais, palšais ir vadina.
 

  Užauga iki 75-80 cm ir sveria 6-7 kg. Dažniausiai pasitaiko 25-40 cm, 0,3-1,5 kg svorio. Karšiai paplitę bemaž visoje Europoje, išskyrus Pirėnų, Apeninų pusiasalius, šiaurinę Skandinavijos pusiasalio dalį. Gyvena tuntais, auga lėtai. Subręsta 5-7 gyvenimo metais, kai esti 24-30 cm ilgio ir 0,3-0,5 kg svorio. Karšis – lėtai auganti žuvis, vos kilogramą sveriantis plačiašonis yra 9-10 metu!  Daug tai , ar mažai ? Imkime santyki 1:1, vidutine žmogaus amžiaus  trukme – 70 metu, per ši laiko tarpa nuo ikrelio iki vos 1 kg svorio tik devyniasdešimt karšių! Dauguma sumeškeriotų žuvų – tai puskaršiai, neūžaugos karšiukai, jau niekada neužaugsiantys, bent iki šiandien įprasto – 1 kg svorio. Lietuvos rekordas - 5,20 kg karšis, kurį 1998 m. rugpjūčio 20 d.
Tverečiaus ežere (Ignalinos r.) sugavo Tverečiaus meškeriotojas Augustinas Žėkas. IGFA (Tarptautinė žuvų gaudytojų asociacija) rekordas - 6,01 kg karšis. Jį 1984 m. gegužės 1 d. Hagbyano įlankoje (Švedija) sugavo Luisas Kilianas Rasmusenas.

  Karšis – tipiška dugninė žuvis, gyvena ežeruose, tvenkiniuose, didžiosiose ir mažesnėse, bet giliose upėse, Kuršių mariose, sugaunamas ir Baltijos juros priekrantėse. Lytiškai subręsta  5 – 7 gyvenimo metais, auga lėtai, neršia gegužes – birželio mėnesiais, neršia porcijomis, stambus karšiai išneršia pirmieji, toliau užleisdami vieta jaunesniems gentainiams. Antru etapu neršia liepos pirmoje pusėje. Neršia ant augalų viena ar keliomis porcijomis   kai vandens temperatūra 12-16° C. Neršia labai triukšmingai teškendamiesi, vartydamiesi prie žolių, kartais prie pat kranto. Embrionai vystosi 3 paras. Mailius minta planktonu, suaugusios žuvys - bentosu., nors ir laikomi visaėdžiais, pirmiau griebia gyvulines kilmes maistą ir tik vasara mielai ragauja augalines kilmes maistą.
 

Vandenyse, kur šalia yra karšių ir kuojų nerštavietės, gali atsirasti karšio ir kuojos hibridų. Atskirti juos nesunku pagal išvaizdą bei suskaičiavus analinio peleko spindulius: kuojos analiniame peleke yra nuo 9 iki 12, karšio - nuo 23 iki 29 spindulių, o hibrido analiniame jų esti nuo 14 iki 19. Pasitaiko karšio hibridų ir su kitomis karpinėmis žuvimis.
 

Labai baikštūs ir atsargūs. gyvena ir ežeruose, ir upėse, ir tvenkiniuose. Net senuose žvyro ar molio karjeruose jaučiasi neblogai, jei ant dugno nugula šioks toks dumblo sluoksnis. Specialistai teigia, jog karšis - ateities žuvis. Didėjant upių ir ežerų užterštumui kai kurios vandens kokybei jautresnės žuvys nyksta, o karšiai gana lengvai prisitaiko ir išgyvena. Antai Nemune, Kauno mariose, nors tenai vanduo ne pirmos klasės, karšiai gerai auga ir dauginasi.

Karšiai minta moliuskais, vabzdžiais, jų lervomis, įvairiausiomis kilmelėmis, vėžiagyviais, uodo trūklio lervomis, dėlėmis.

Narui karšiai pasirodo gana retai. Priplaukę arčiau jie momentaliai sprunka. Labai įdomūs karšiai yra neršto metu. Jie guli ant šono, tarytum negyvi ir tik palietus sprunka šalin